CLAUDE.md po Opus 5: kodėl ilgos instrukcijos dabar trukdo Claude
MarkdownClaude Opus 5 yra išmanesnis, o senos, ilgos taisyklės faile CLAUDE.md jam trukdo. Ką palikti, ką perkelti į skills ir kaip įjungti automatinę atmintį. Pateikiamas paruoštas naudoti raginimas.
Skaityti visą straipsnį
Pagrindinė įžvalga
Claude Opus 5 pasirodė 2026 m. liepos 24 d., o kartu su juo Anthropic padarė tai, kas prieštarauja intuicijai: pašalino daugiau nei 80 % instrukcijų iš Claude Code sistemos prompto. Idėja paprasta: modelis tapo išmanesnis, o papildomos griežtos taisyklės dabar jam trukdo. Tas pats galioja ir jūsų CLAUDE.md. Paaiškinsiu, ką pašalinti, ką perkelti į skills ir kaip įjungti automatinę atmintį, kad Claude vėl geriau vykdytų instrukcijas.
Informacijos apie darbą su Ailoot rasite dokumentacijoje.
Kas pasikeitė Claude išleidus Opus 5?
Pagrindinė įžvalga
Su Opus 5 Anthropic pakeitė instrukcijų teikimo modeliui principą. Anksčiau Claude Code turėjo milžinišką sistemos promptą su šimtais taisyklių. Naujoje versijoje jis buvo sutrumpintas daugiau nei 80 %, o programavimo kokybė nesuprastėjo. Priežastis: penktosios kartos modeliai yra pakankamai išmanūs, kad priimtų sprendimus pagal kontekstą. Jiems nebereikia griežto komandų sąrašo.
Opus 5 pasirodė 2026 m. liepos 24 d. ir iškart tapo numatytuoju Claude Code modeliu. Apie patį modelį – jo kainą, benchmarkus ir effort režimus – išsamiai rašoma atskirame vadove „Ar verta pereiti prie Claude Opus 5?“. Šis straipsnis apie ką kita: modelio išleidimas taip pat pakeitė tai, kaip veiksmingai su juo bendrauti.
Anthropic paskelbė analizę Claude tinklaraštyje. Pagrindinė jos mintis tokia:
Pašalinome daugiau nei 80 % Claude Code sistemos prompto ir nepastebėjome akivaizdaus programavimo užduočių kokybės pablogėjimo. Per daug varžėme Claude.
Svarbiausia frazė – „per daug varžėme“. Kai modeliai buvo silpnesni, jiems reikėjo atramų: daryk tai, nedaryk ano, štai pavyzdys, pakartok jį dar kartą. Opus 5 tokios atramos nebereikia, o dar blogiau – ji gali pradėti trukdyti. Anthropic naują principą nusako paprastai: leiskite Claude pasitelkti savo nuovoką.
Ką tai reiškia jums praktiškai?
- Jūsų CLAUDE.md yra tokio paties tipo sistemos promptas, tik skirtas jūsų projektui. Jei Anthropic savąjį sumažino 80 procentų, jūsų failas tikriausiai irgi perpildytas.
- Ilgi taisyklių sąrašai nebūtinai padeda jų laikytis. Priešingai, kuo daugiau eilučių, tuo prasčiau modelis jų laikosi (apie tai plačiau toliau, pateikiant dokumentacijos duomenis).
- Atsirado naujų mechanizmų – automatinė atmintis ir skills, – kurie perima dalį darbo, kurį anksčiau reikėdavo rankiniu būdu surašyti faile CLAUDE.md.
Pagrindinė mintis: svarbiausias darbas atliekamas prieš promptą – tuo, ką įdedate į modelio kontekstą prieš pirmą užklausą. Opus 5 atnaujinimas iš esmės yra oficialus Anthropic patvirtinimas, kad ši mintis teisinga. Tačiau šįkart pateikiami konkretūs duomenys ir nauji įrankiai. Apžvelgsiu juos po vieną.
Kodėl ilgas CLAUDE.md dabar trukdo?
Pagrindinė įžvalga
CLAUDE.md įkeliamas į kontekstą kiekvienos sesijos pradžioje ir naudoja tokenus kaip ir jūsų pokalbis. Oficialioje Claude Code dokumentacijoje rekomenduojama failą sutrumpinti iki mažiau nei 200 eilučių, nes ilgesni failai užima daugiau konteksto ir blogina instrukcijų laikymąsi. Be to, kai dvi taisyklės prieštarauja viena kitai, Claude vieną jų pasirenka atsitiktinai. Peraugęs CLAUDE.md kelia triukšmą ir apsunkina modelio gebėjimą laikytis užduoties.
Štai kaip tai veikia. CLAUDE.md yra taisyklių failas, kurį Claude perskaito kiekvienos sesijos pradžioje. Atskirame vadove „Kaip nustatyti CLAUDE.md“ paaiškinama, kaip tokį failą sukurti nuo pradžių; šiame straipsnyje aptariamas atvirkštinis procesas – ką iš jo dabar pašalinti. Viskas, ką jame parašote, įtraukiama į kontekstą prieš pirmąją jūsų užklausą ir lieka jame viso pokalbio metu. Kontekstas nėra begalinis, o kiekviena papildoma taisyklių eilutė užima vietą, kuri galėtų būti skirta jūsų užduočiai.
Claude Code dokumentacijoje tai pasakyta tiesiai:
Failai turi būti ne ilgesni nei 200 eilučių. Ilgesni failai sunaudoja daugiau konteksto ir blogina instrukcijų laikymąsi.
Antrasis punktas svarbesnis už pirmąjį: ilgi failai blogina instrukcijų laikymąsi. Modelis ima mažiau atidžiai klausyti. Į šiuos spąstus patenka beveik kiekvienas pradedantysis. Atrodo, logika nepaneigiama: noriu, kad Claude manęs klausytų, taigi parašysiu daugiau taisyklių. Praktiškai nutinka priešingai. Kuo ilgesnis sąrašas, tuo labiau išsibarsto modelio dėmesys ir tuo dažniau jis praleidžia taisyklę.
Štai kaip pasikeitė požiūris:
| Anksčiau (silpnesni modeliai) | Dabar (Opus 5 ir penktosios kartos modeliai) | |
|---|---|---|
| Logika | Daugiau taisyklių reiškia patikimesnius rezultatus | Mažiau taisyklių reiškia geresnį jų laikymąsi |
| CLAUDE.md | Ilgas sąrašas visoms situacijoms | Trumpas: tik tai, ko modelis negali numanyti pats |
| Instrukcijos | Griežtos komandos: „daryk taip“ | Pasitikėkite modelio nuovoka |
| Taisyklių kartojimas | Kartokite, kad būtų patikimiau | Kartojimas tik trukdo |
Yra ir antra problema – prieštaravimai. Failui augant jame beveik neišvengiamai atsiranda viena kitai prieštaraujančių taisyklių. Vienoje vietoje parašyta „visada rašyk testus“, kitoje – „neliesk testų aplanko“. Dokumentacijoje perspėjama, kad jei dvi taisyklės prieštarauja viena kitai, Claude gali atsitiktinai pasirinkti bet kurią. Kitaip tariant, peraugęs failas daro modelio elgesį mažiau nuspėjamą.
Paprasta taisyklė: CLAUDE.md yra trumpa pastaba apie tai, ko Claude negali numanyti pats. Visa kita tik užima jo dėmesį.
Ką palikti CLAUDE.md, o ką pašalinti?
Pagrindinė įžvalga
Faile CLAUDE.md palikite tik tai, ko Claude negali nustatyti iš paties kodo: konkrečiam projektui būdingas problemas, neakivaizdžias konvencijas, build komandas ir nuo numatytųjų besiskiriančias konvencijas. Pašalinkite viską, kas akivaizdu ir modeliui jau žinoma, taip pat tai, ką jis gali perskaityti kode. Dokumentacijos taisyklė: pridėkite eilutę, kai Claude tą pačią klaidą padaro antrą kartą. Ne anksčiau ir ne atsargumo dėlei.
Dokumentacijoje pateikiamas aiškus kriterijus, padedantis nuspręsti, ar taisyklė verta vietos faile CLAUDE.md. Pridėkite ją, jei:
- Claude tą pačią klaidą padarė antrą kartą.
- Kodo patikra aptiko dalyką, kurį modelis turėjo žinoti apie šį projektą.
- Tą pačią pataisą pokalbyje rašote antrą kartą.
- Naujam komandos nariui reikėtų to paties konteksto, kad jis nesugadintų projekto.
Bendras principas – palikti konkrečiam projektui būdingas problemas ir pašalinti tai, kas akivaizdu. Claude Code turi netgi integruotą claude doctor patikrą, kuri siūlo sutvarkyti peraugusį CLAUDE.md. Ji pašalina detales, kurias modelis gali numanyti iš kodo bazės – aplankų struktūrą, priklausomybių sąrašą, architektūros apžvalgą, – ir palieka problemas, jų priežastis bei nuo numatytųjų besiskiriančias konvencijas.
Antroji svarbi taisyklė – konkretumas. Miglotos formuluotės neveikia. Palyginkite:
| Miglota (netikslu) | Konkreti (tiksli) |
|---|---|
| Tinkamai suformatuok kodą | Naudok 2 tarpų įtrauką |
| Ištestuok pakeitimus | Prieš kurdamas commit paleisk npm test |
| Tvarkingai laikyk failus | API apdorojimo funkcijos turi būti src/api/handlers/ |
| Rašyk gerus commit pranešimus | Pradėk commit pranešimą tipu: fix:, feat: |
Skirtumas paprastas. Modelis gali savaip interpretuoti „tinkamai suformatuok“. „Naudok 2 tarpų įtrauką“ galima vienareikšmiškai patikrinti. Kiekviena CLAUDE.md taisyklė turėtų būti tokia, kad galėtumėte aiškiai patikrinti, ar jos laikytasi.
Trečia, pašalinkite tai, kas akivaizdu. Jei įrašysite „rašyk švarų kodą“ arba „laikykis geriausios praktikos“, tai bus triukšmas. Modelis tai jau žino, o eilutė užima vietą ir blaško jo dėmesį. Anthropic aiškiai pataria neeikvoti konteksto akivaizdiems dalykams.
Patarimas
Greitai patikrinkite kiekvieną CLAUDE.md eilutę klausdami: „Ar Claude galėtų pats tai išsiaiškinti vien pažvelgęs į mano kodą?“ Jei taip, ištrinkite ją. Palikite tik tai, ko negalima nustatyti iš paties projekto.
Kur perkelti taisykles, kurios netelpa į CLAUDE.md?
Pagrindinė įžvalga
Viską, kas faile CLAUDE.md iš paprasto fakto virto kelių etapų procedūra, reikia perkelti į skill. Skill yra atskiras instrukcijų failas, įkeliamas tik tada, kai jo iš tikrųjų reikia. Likusį laiką jis neužima konteksto. Taigi ilga instrukcija beveik nieko nekainuoja, kol jos neiškviečiate. Tai laipsniškas informacijos pateikimas – informacijos įkėlimas pagal poreikį, dalimis, būtent tada, kai jos reikia.
Čia praverčia labiausiai neįvertintas įrankis. Jei anksčiau visos instrukcijos turėjo likti faile CLAUDE.md, dabar ilgos procedūros turi atskirą vietą – skills. Atskirame vadove „Kaip pasirinkti Claude Code skills“ aiškinama, kaip išsirinkti tinkamus ir nepridėti jų per daug.
Skirtumas esminis. CLAUDE.md visas įkeliamas kiekvienos sesijos pradžioje. Skill – ne. Dokumentacijoje tai nusakoma taip:
Skirtingai nei CLAUDE.md turinys, skill tekstas įkeliamas tik tada, kai jis naudojamas, todėl išsami informacinė medžiaga beveik nieko nekainuoja, kol jos neprireikia.
Tai vadinama laipsnišku informacijos pateikimu – informacijos įkėlimu pagal poreikį. Idėja tokia: pateikti modeliui kontekstą dalimis, tinkamu metu. Anthropic perkėlė savo išsamias instrukcijas, pavyzdžiui, kodo peržiūros instrukcijas, į skills ir pašalino jas iš sistemos prompto.
Kriterijus, pagal kurį nuspręsite, ar ką nors perkelti į skill, paprastas: CLAUDE.md skiltis iš fakto virto procedūra. Vienos eilutės pastaba „Build vykdomas per npm run build“ yra faktas ir priklauso CLAUDE.md. Dešimt žingsnių, aiškinančių „kaip skelbiame projektą“, yra procedūra ir priklauso skill.
Praktinis principas: perkelkite viską, ką darote daugiau nei porą kartų. Vieną kartą paaiškinkite, pavyzdžiui, kaip rengiate savaitinę kliento ataskaitą, paverskite tą paaiškinimą skill ir daugiau nebereikės jo kartoti. Skill lieka pasiekiamas, neužima konteksto ir jį galima iškviesti vardu tokia komanda kaip /otchet.
Į skills verta perkelti:
- Kelių etapų procedūras (publikavimą, ataskaitos rengimą, patikras prieš išleidimą).
- Ilgas instrukcijas, kurių retai prireikia, bet reikia visų.
- Viską, ką antrą ar trečią kartą kopijuojate iš vieno pokalbio į kitą.
Yra ir tarpinis variantas – konkretiems aplankams skirtos taisyklės. Jei instrukcija svarbi tik vienai projekto daliai, galite ją įdėti į .claude/rules/ ir susieti su atitinkamais failais. Tuomet ji įkeliama tik tada, kai Claude dirba su tais failais, o ne nuolat lieka kontekste.
Kas yra automatinė atmintis ir kodėl ją naudoti 2026 m.?
Pagrindinė įžvalga
Automatinė atmintis – tai funkcija, kai Claude pats užrašo dalykus, kuriuos verta prisiminti: build komandas, derinant klaidas padarytus atradimus, jūsų nuostatas ir pataisas. Anksčiau visa tai tekdavo rankiniu būdu įtraukti į CLAUDE.md. Dabar Claude saugo savo pastabas atskirai nuo jūsų taisyklių ir įkelia jas vėlesnėse sesijose. Penktosios kartos modeliuose automatinė atmintis įjungta pagal numatytuosius nustatymus.
Antras naujas mechanizmas, palengvinantis CLAUDE.md naštą, yra automatinė atmintis. Idėja tokia: dabar Claude prisimena ne tik tai, ką parašėte, bet ir tai, ką pats pastebėjo. Atskirame vadove „Claude atmintis ir CLAUDE.md“ aiškinama, kuo jos veikimas skiriasi nuo CLAUDE.md.
Šių dviejų atminties rūšių skirtumai:
| CLAUDE.md | Automatinė atmintis | |
|---|---|---|
| Kas ją rašo | Jūs | Pats Claude |
| Kas joje yra | Instrukcijos ir taisyklės | Atradimai ir dėsningumai |
| Pavyzdys | „2 tarpų įtrauka“ | „Build nepavyksta, jei nepaleistas Redis“ |
| Kada atnaujinama | Redaguojate rankiniu būdu | Claude atnaujina dirbdamas |
Štai kaip tai veikia: dirbdamas su jūsų užduotimi Claude pastebi naudingas detales – kuri komanda vykdo build, kur derinant klaidas iškilo kliūtis, ką paprašėte daryti kitaip, – ir išsaugo jas savo pastabose. Jis vėl jas panaudoja kitoje sesijoje. Svarbu: pastabas jis saugo pasirinktinai ir palieka tik tai, kas, jo manymu, bus naudinga ateityje.
Kiekvienas projektas turi atskirą aplanką su pastabomis ir indekso failą MEMORY.md. Jas galite peržiūrėti ir redaguoti komanda /memory. Tai paprasti tekstiniai failai, todėl galite juos bet kada skaityti, redaguoti arba ištrinti.
Ką tai keičia praktiškai: dabar Claude užrašo dalį to, ką anksčiau po kiekvienos klaidos patys įtraukdavote į CLAUDE.md. Dėl to jūsų taisyklių failas dar labiau sutrumpėja – ir tai gerai.
Pastaba
Automatinė atmintis pastabas saugo vietoje. Pasirinktos pastabos įkeliamos į Claude kontekstą ir siunčiamos sukonfigūruotai modelio paslaugai; vietinė saugykla nereiškia apdorojimo be interneto. Saugojimas ir mokymas priklauso nuo paslaugos bei paskyros nustatymų. Pastaboms peržiūrėti naudokite /memory ir nelaikykite jose paslapčių.
Kodėl Opus 5 ginčija jūsų instrukcijas?
Pagrindinė įžvalga
Opus 5 pakankamai išmanus, kad kartais nesutiktų su griežta instrukcija, jei kontekste mato geresnį variantą. Žmonėms, turintiems ankstesniems modeliams pritaikytų senų skills ir plugins, gali atrodyti, kad „modelis tapo nevaldomas“. Iš tikrųjų jis tiesiog nustojo aklai vykdyti komandas, kurias laiko neoptimaliomis. Prieš pereinant verta patikrinti senąsias sąrankas.
Yra ir kita medalio pusė.
Modelis, kuriam leidžiama vadovautis savo nuovoka, pagal apibrėžimą kartais nesutiks su griežta komanda, jei kontekste matys geresnį variantą.
Ką daryti, jei atnaujinote į Opus 5 ir kažkas nepavyksta:
- Dar kartą patikrinkite senus skills ir plugins. Ankstesniems modeliams sukurtos sąrankos gali prieštarauti naujai logikai. Verta dar kartą patikrinti ir tai, kas anksčiau veikė nepriekaištingai.
- Pašalinkite griežčiausias formuluotes. Penktosios kartos modeliai prasčiau vykdo tokias komandas kaip „niekada nedaryk X, visada daryk tik Y“ nei lanksčias formuluotes, paaiškinančias priežastį.
- Stebėkite, kur modelis sustoja per anksti. Kartais tai reiškia, kad instrukcija prieštarauja pati sau arba kertasi su taisykle perpildytame CLAUDE.md.
Įspėjimas
Jei pažįstamas skill, perėjus prie Opus 5, staiga ima elgtis keistai, dažniau kaltas sena instrukcija tame skille, o ne pats modelis. Sutvarkykite jį taip pat kaip CLAUDE.md: pašalinkite akivaizdžius dalykus ir prieštaravimus, palikite tik konkrečias instrukcijas.
Kaip perrašyti CLAUDE.md, kad tiktų Opus 5: žingsnis po žingsnio
Pagrindinė įžvalga
CLAUDE.md sutvarkymas užtruks vieną vakarą. Pirmiausia paleiskite integruotą patikrą, tada rankiniu būdu pašalinkite akivaizdžius dalykus ir prieštaravimus, perkelkite ilgas procedūras į skills, įjunkite automatinę atmintį ir palikite tik konkrečiam projektui būdingas problemas. Toliau pateikiami žingsniai ir paruoštas naudoti raginimas, kuris atliks pirmąjį peržiūros etapą už jus.
Štai kaip tvarkyti iš ankstesnių modelių paveldėtą CLAUDE.md.
Paleiskite integruotą patikrą
Projekte įveskite
claude doctor. Ji pasiūlys, ką pašalinti iš perpildyto failo, o ką palikti.Pašalinkite akivaizdžius dalykus
Ištrinkite kiekvieną eilutę, kurią Claude gali nustatyti iš paties kodo: aplankų struktūrą, bibliotekų sąrašą ir bendras frazes, tokias kaip „rašyk švarų kodą“.
Pašalinkite prieštaravimus
Nuo pradžios iki galo peržiūrėkite failą ir suraskite viena kitai prieštaraujančias taisykles. Vieną palikite, o jai prieštaraujančią ištrinkite.
Perkelkite procedūras į skills
Viską, kas iš fakto virto nuoseklia instrukcija, perkelkite į atskirą skill. CLAUDE.md palikite vienos eilutės nuorodą.
Patikslinkite likusias taisykles
Kiekvieną taisyklę suformuluokite taip, kad ją būtų galima patikrinti: „tinkamai suformatuok“ pakeiskite į „naudok 2 tarpų įtrauką“.
Įjunkite automatinę atmintį ir patikrinkite failo ilgį
Įsitikinkite, kad automatinė atmintis veikia (
/memory) ir kad failas trumpesnis nei 200 eilučių. Jei ne, yra dar ką perkelti.
Kad pirmojo etapo nereikėtų atlikti rankiniu būdu, paprašykite Claude tai padaryti. Štai raginimas, nuo kurio galite pradėti – nukopijuokite jį ir įklijuokite į sesiją, atidarytą savo projekte:
Raginimas: sutvarkyk perpildytą CLAUDE.md
Perskaityk mano CLAUDE.md ir mano kodą. Tavo užduotis – sutrumpinti CLAUDE.md ir padaryti jį naudingesnį penktosios kartos modeliui.
Peržiūrėk failą ir suskirstyk visas taisykles į tris grupes:
KEEP – konkrečiam projektui būdingi keblumai ir susitarimai, kurių negali nustatyti vien iš kodo.
DELETE – akivaizdūs dalykai, kuriuos jau žinai, ir visa, ką galima nustatyti iš kodo.
MOVE TO A SKILL – kelių etapų procedūros, kurios dabar pateiktos kaip tekstas faile CLAUDE.md.
1 grupės taisykles suformuluok iš naujo taip, kad jos būtų konkrečios ir patikrinamos.
Surask viena kitai prieštaraujančias taisykles ir pateik jas atskirai.
Grąžink naują CLAUDE.md versiją, trumpesnę nei 200 eilučių, ir sąrašą, ką siūlai perkelti į skills.
Nekeisk jokių failų, kol nepatvirtinsiu.
Atkreipkite dėmesį į paskutinę eilutę: „Nieko nekeisk, kol nepatvirtinsiu.“ Modeliui, kuris dabar vadovaujasi savo nuovoka, tai svarbu: pirmiausia paprašykite parodyti planą, o sprendimą pasilikite sau.
Kodėl kontekstas svarbesnis už promptą?
Pagrindinė įžvalga
Jūsų užklausos formuluotė mažiau svarbi, nei žmonės mano. Daug svarbiau tai, ką modelis mato prieš jūsų užklausą: projekto struktūrą, taisykles, atmintį ir skills. Tai konteksto inžinerija – darbas su kontekstu kaip pagrindinis vibe coder įgūdis. Opus 5 atnaujinimas tik sustiprina šią logiką: kuo išmanesnis modelis, tuo svarbesnė aplinka, kurią jam paruošiate. Palyginti su ja, užklausos formuluotė yra antraeilė.
Atidėjus į šalį Opus 5 ypatumus ir pažvelgus plačiau, visa ši analizė sukasi apie vieną mintį: kontekstas svarbesnis už promptą. Svarbiausias darbas atliekamas prieš pateikiant užklausą – kai paruošiate aplinką, kurioje modelis dirbs.
CLAUDE.md, skills ir automatinė atmintis yra vieno dalyko dalys: to, ką Claude mato prieš jūsų pirmąją žinutę. Galite be galo tobulinti užklausos formuluotę, tačiau jei kontekstas paruoštas prastai – CLAUDE.md perpildytas, taisyklės prieštarauja viena kitai, nėra struktūros – rezultatai vis tiek bus nenuoseklūs.
Paprastas patikrinimas: be pirmųjų smegenų antrosios smegenys nepadės. Šiame straipsnyje „antrosiomis smegenimis“ vadinama projekto žinių struktūra, kurią modelis perskaito su kiekviena užklausa. Tačiau tai veikia tik tada, kai ją papildo jūsų aiškus užduoties supratimas. Įrankis sustiprina jūsų mąstymą – tuo jo vaidmuo ir baigiasi.
Opus 5 atnaujinimas šią logiką išryškino. Savo darbu Anthropic parodė, kad modeliui tapus pakankamai išmaniam papildomos taisyklės tik kenkia, o pranašumą įgyja tas, kuris kruopščiai paruošė kontekstą. Šis įgūdis pravers ir su kiekvienu kitu modeliu – Opus 6 ar bet kuriuo kitu.
Nuo ko pradėti dabar?
Pagrindinė įžvalga
Atidarykite savo CLAUDE.md ir įvertinkite jį pagal naują principą: tai trumpa pastaba apie konkrečiam projektui būdingas problemas, ir nieko daugiau. Peržiūrėkite jį naudodami anksčiau pateiktą paruoštą raginimą, perkelkite procedūras į skills ir įjunkite automatinę atmintį. Tai užtruks vieną vakarą, o vėliau Claude pastebimai geriau vykdys jūsų instrukcijas.
Neatidėkite to „kada nors“. Paprasčiausias pirmasis žingsnis – čia pat atsidaryti CLAUDE.md ir sąžiningai savęs paklausti apie kiekvieną eilutę: ar tai problema, kurios Claude negali numanyti, ar akivaizdus dalykas, kurį pridėjau dėl visa ko? Viską, kas priklauso antrajai grupei, galima ištrinti.
Tada peržiūrėkite failą naudodami ankstesniame skyriuje pateiktą raginimą, perkelkite ilgas procedūras į skills ir patikrinkite, ar įjungta automatinė atmintis. Vieno vakaro darbas, ir jūsų kontekstas taps glaustu bei tiksliu pagrindu modeliui.
Tai galite pritaikyti savo realiame projekte: CLAUDE.md, antrosios smegenys ir jūsų užduotims skirti skills.
Šaltiniai
Susipažinkite su Ailoot.
Išsamiau
Klausimai ir atsakymai
Kada CLAUDE.md skyrių paversti įgūdžiu?
Perkelkite jį tada, kai trumpas projekto faktas išauga į kelių žingsnių procedūrą, reikalingą tik tam tikroms užduotims. CLAUDE.md palikite glaustą nuorodą ir stabilius projekto susitarimus.
Ar vietinė automatinė atmintis reiškia, kad jos turinys niekada nepasiekia modelio paslaugos?
Ne. Failai išlieka vietoje, tačiau pasirinktos pastabos patenka į modelio kontekstą. Peržiūrėkite jas per /memory, neįtraukite paslapčių ir patikrinkite sukonfigūruotos paslaugos duomenų valdiklius.