OpenCode: diegimas, modeliai ir pirmasis paleidimas

„OpenCode“ yra atvirojo kodo DI programavimo agentas, skirtas terminalui: pats įrankis yra nemokamas (MIT licencija), o prie jo galite prijungti bet kurį modelį – nuo „Claude“ ir GPT iki vietinio modelio per „Ollama“. Projekto saugykla „GitHub“ jau perkopė du šimtus tūkstančių žvaigždučių. Frazė „nemokamas „Claude Code“ su bet kuriuo modeliu“ skamba patraukliai, tačiau ją reikia patikslinti: įrankis nemokamas, o naudojimo sąlygos priklauso nuo pasirinkto modelio.

Toliau pateikiama visa informacija pagal oficialią dokumentaciją: kas tai per įrankis, kaip jį įdiegti „macOS“, „Linux“ ar „Windows“ sistemoje, kaip prijungti modelį ir ką daryti pirmą kartą paleidus. Atskirame skyriuje aptariamos išlaidos, nes čia „nemokamas“ taikoma tik pačiam įrankiui: modeliai kainuoja, ir būtent tai dažniausiai sukelia painiavą.

Praktinės informacijos apie darbą su „Ailoot“ rasite dokumentacijoje.

Kas yra „OpenCode“ paprastais žodžiais?#

Trumpai tariant, „OpenCode“ atlieka tą patį, ką ir „Claude Code“: priima užduotį įprasta kalba ir ją įvykdo jūsų projekte. Jie skiriasi dviem dalykais. Kodas yra visiškai atviras, todėl galite jį skaityti ir tikrinti. Be to, įrankis nėra susietas su vienu modelių tiekėju: jis veikia su daugiau nei 75 tiekėjais – nuo „Anthropic“ ir „OpenAI“ iki vietinio modelio, veikiančio jūsų aparatinėje įrangoje.

Projektą kuria „Anomaly“ komanda. Saugykla sukurta 2025 m. balandžio 30 d., o 2026 m. spalio 4 d. joje buvo daugiau nei 211 tūkst. žvaigždučių ir 28 tūkst. forkų (patikrinta „GitHub“ API užklausa). Naudojama programavimo kalba – „TypeScript“. Dokumentacija nuolat atnaujinama, todėl toliau pateiktos instrukcijos parengtos pagal dabartinę versiją.

Nepainiokite pavadinimų: dabartinės linijos npm paketas vadinamas opencode-ai, saugykla yra anomalyco/opencode, o terminalo komanda – tiesiog opencode. Senesniuose straipsniuose gali būti nurodytas adresas sst/opencode: organizacija pakeitė pavadinimą, o senoji nuoroda dabar nukreipia į naująją.

Atnaujinta 2026 m. spalio 4 d.: komanda išleido „OpenCode 2.0“ – naujos kartos pagrindinę įrankio versiją. Toliau pateiktos diegimo ir modelio prijungimo instrukcijos vis dar skirtos dabartinei 1.x linijai (ji įdiegiama komanda curl -fsSL https://opencode.ai/install | bash; 2026 m. rugsėjo 30 d. naujausia versija buvo 1.18.34): ji aktyviai palaikoma, ir būtent šią versiją įdiegia oficiali dokumentacija svetainėje opencode.ai/docs. Kas tiksliai pasikeitė antrojoje versijoje ir kada verta prie jos pereiti, aptariama atskirame skyriuje toliau.

Kuo „OpenCode“ skiriasi nuo „Claude Code“ ir „Codex“?#

Jei jau turite „Claude“ prenumeratą, prasminga palikti „Claude Code“ pagrindiniu įrankiu – parengėme jam išsamų diegimo vadovą. „OpenCode“ tinka trimis atvejais: norite dirbti naudodami „ChatGPT Plus“ arba „GitHub Copilot“ prenumeratą, norite paleisti vietinį modelį ir nemokėti už API arba norite vienos sąsajos keliems modeliams. Taip pat turime „Codex“ apžvalgą ir diegimo vadovą.

Jei dar renkatės įrankį, pradėkite nuo šios apžvalgos: su kuo žmonės programuoja 2026 m.. O jei „OpenCode“ jau įdiegtas ir norite prijungti jį prie kitų agentų „Devin Desktop“ aplinkoje per ACP, žr. mūsų šios sąrankos vadovą.

Kas pasikeitė „OpenCode 2.0“?#

Antroji versija įdiegiama komanda curl -fsSL https://opencode.ai/v2/install | bash. Pagal oficialų migravimo vadovą (opencode.ai/v2/docs/migrate-v1) abi versijos naudoja tą pačią opencode komandą ir pagal numatytuosius nustatymus nebėra diegiamos greta: v2 diegimo programa pakeičia v1 dvejetainį failą, o prieš diegiant v2 per paketų tvarkyklę dokumentacijoje aiškiai prašoma pirmiausia pašalinti v1 versiją. Tačiau konfigūracija skaitoma iš tų pačių failų – ~/.config/opencode/ ir <project>/.opencode/ – todėl nustatymai, agentai ir MCP serveriai perkeliami jų neperrašant. Perrašyti reikia tris dalykus: papildinius (jų API naujas), integracijas su serverio API (pasikeitė protokolas) ir terminalo nustatymus (dabar naudojamas vienas bendras cli.json failas vietoj kelių tui.json failų).

Dvi ryškiausios naujos v2 funkcijos yra šios. Pirma, pristatyta „Console“ – mokama paslauga komandoms, leidžianti stebėti naudojimą, nustatyti biudžetus ir taikyti bendras taisykles visiems nariams. Antra, komanda pagaliau paskelbė „Go“ prenumeratos kainą: $10 per mėnesį už „Go“ ir $40 per mėnesį už „Go Plus“ su didesniais limitais (puslapis opencode.ai/go, patikrinta 2026 m. spalio 4 d.). Anksčiau dokumentacijoje buvo tiesiog rašoma „nebrangi prenumerata“, nenurodant sumos.

Jei tik pradedate ir norite įsidiegti agentą, vadovaukitės toliau pateiktomis instrukcijomis; jose aprašoma dabartinė pirmoji versija, kurią rekomenduoja pati dokumentacija. Apsvarstykite v2, jei jums reikia naujų papildinių funkcijų arba komandoms skirtos „Console“, tačiau turėkite omenyje, kad kai kuriuos senesnius papildinius reikės perrašyti naudojant naują API. Jei labiau domina atvirojo kodo darbalaukio programa, kuriai nereikia terminalo, pateikiame „ZCode“ apžvalgą – tai dar vienas panašus agentas su atskira sąsaja.

Ko reikia prieš diegiant?#

Šiek tiek daugiau apie terminalą, nes būtent čia diegimas gali vykti ne taip, kaip tikėtasi. „OpenCode“ terminale pateikia visą sąsają su skydeliais ir paryškinimu, todėl dokumentacijoje prašoma naudoti šiuolaikinį emuliatorių. Jei paleidus sąsaja atrodo netinkamai, pirmiausia įdiekite vieną iš keturių paminėtų parinkčių: „WezTerm“ (veikia visose sistemose), „Alacritty“, „Ghostty“ arba „Kitty“. Pagrindinis kelias „Windows“ sistemoje yra per WSL; jam skirtas atskiras skyrius toliau.

Antras dalykas – modelis. „OpenCode“ veikia per jūsų prijungtą modelį: pats jis užklausų neapdoroja. Galimi keturi variantai: prenumerata („ChatGPT Plus“, „GitHub Copilot“, „GitLab Duo“), bet kurio tiekėjo API raktas, pačios komandos agregatorius „OpenCode Zen“ arba vietinis modelis per „Ollama“. Visi keturi variantai aptariami skyriuje apie modelio prijungimą.

Neturėdamas projekto aprašo, agentas turi spėlioti kūrimo komandas, failų struktūrą ir taikomas konvencijas – taip atsiranda „haliucinacijos“. „OpenCode“ tam naudoja AGENTS.md failą. Tas pats požiūris tinka „Claude Code“ ir bet kuriam kitam agentui; keičiasi tik instrukcijų failo pavadinimas.

Kaip įdiegti „OpenCode“ „macOS“ ir „Linux“ sistemose?#

Rekomenduojamas būdas – oficialus diegimo įrankis:

1. Paleiskite diegimo įrankį

   curl -fsSL https://opencode.ai/install | bash
   

   Skriptas aptinka jūsų sistemą ir atsisiunčia „OpenCode“. Jei įdiegus komanda nerandama, uždarykite ir vėl atidarykite terminalą – kelias bus aptiktas naujoje sesijoje.

2. Patikrinkite, ar įrankis įdiegtas tinkamai

   opencode --version
   

   Komanda grąžina versijos numerį, vadinasi, diegimas pavyko. Pranešimas „command not found“ reiškia, kad reikia grįžti prie pirmo žingsnio: pradėti naują terminalo sesiją arba rankiniu būdu redaguoti PATH.

Jei verčiau patys tvarkytumėte paketus, štai galimos parinktys:

brew install anomalyco/tap/opencode

npm install -g opencode-ai

„Homebrew“ komanda sąmoningai prasideda anomalyco/tap/: dokumentacijoje rekomenduojamas jų pačių tap, nes „Homebrew“ komanda formulę, naudojamą su brew install opencode, atnaujina rečiau. Tą patį paketo pavadinimą opencode-ai taip pat galima naudoti su bun, pnpm ir yarn (bun install -g opencode-ai, yarn global add opencode-ai). „Arch Linux“ sistemoje naudokite sudo pacman -S opencode iš stabilios saugyklos arba paru -S opencode-bin, kad gautumėte naujausią AUR versiją.

Atnaujinkite „OpenCode“ komanda opencode upgrade; jei įjungtas automatinis naujinimas, paleista programa naujinimus atsisiunčia ir pati. Atnaujinę patikrinkite versiją įprasta komanda opencode --version. Programoje taip pat yra pašalinimo funkcija:

opencode uninstall

Komanda tiksliai parodo, kas bus ištrinta, ir paprašo patvirtinimo. Jei norite, konfigūraciją ir sesijos duomenis galite pasilikti: naudokite vėliavėles --keep-config ir --keep-data.

Kaip įdiegti „OpenCode“ „Windows“ sistemoje?#

Pirmasis pačių kūrėjų rekomenduojamas variantas – WSL. Įdiekite jį viena komanda administratoriaus teisėmis paleistoje „PowerShell“ aplinkoje:

wsl --install

Paleidę kompiuterį iš naujo, meniu „Pradžia“ atidarykite „Ubuntu“ ir jame vykdykite įprastą komandą:

curl -fsSL https://opencode.ai/install | bash

„Windows“ diskų failai WSL aplinkoje pasiekiami per /mnt/: C: diskas yra /mnt/c/, o D: diskas – /mnt/d/. Taigi projektą iš C:\Users\Name\project galima atidaryti taip:

cd /mnt/c/Users/Name/project
opencode

Antras variantas – atsisakyti WSL ir naudoti „Windows“ paketų tvarkykles. „PowerShell“ aplinkoje:

choco install opencode

scoop install opencode

Trečias variantas – darbalaukio programa ir žiniatinklio versija. Programa įdiegiama kaip įprasta programa ir atveria sąsają lange, be terminalo. Žiniatinklio versija paleidžiama komanda opencode web: ji atveria „OpenCode“ naršyklėje, o dokumentacijoje taip pat rekomenduojama ją paleisti iš WSL, kad nekiltų failų pasiekiamumo problemų. Dokumentacijoje išvardytos ir retesnės parinktys – mise, Docker ir paruoštas dvejetainis failas iš „GitHub“ leidimų puslapio. Diegimas per bun „Windows“ sistemoje dar kuriamas; jei bun yra jūsų pagrindinė paketų tvarkyklė, rinkitės npm variantą.

Kaip prijungti modelį prie „OpenCode“?#

„OpenCode“ palaiko daugiau nei 75 tiekėjus per AI SDK ir Models.dev, taip pat vietinius modelius. Dauguma prijungiami sąsajoje naudojant komandą /connect; vietinių modelių atveju konfigūracijoje taip pat nurodoma serverio adreso reikšmė. Parinktys skiriasi mokėjimo būdu ir kompiuterio reikalavimais:

Dokumentacijoje pradedantiesiems rekomenduojama pradėti nuo „OpenCode Zen“. Komanda atrinko modelius, kurie gerai veikia būtent kaip agentai, ir išbandė jų derinius su tiekėjais atlikdama savo užduotis.

Prijungimas vyksta taip: įveskite /connect, pasirinkite „OpenCode Zen“, prisijunkite ir pridėkite mokėjimo būdą svetainėje opencode.ai/auth, gaukite raktą ir įklijuokite jį. Tada /models parodys rekomenduojamų modelių sąrašą. 2026 m. spalio 4 d. jame buvo, pavyzdžiui, GPT 6.1 Sol, GPT 6 Astra, Claude Opus 5.5, Claude Sonnet 5, GLM 5.3 ir Kimi K2.5. Dokumentacijoje atvirai įspėjama, kad sąrašas nėra išsamus ir greitai pasensta, nes nauji modeliai pasirodo kas savaitę.

Prenumeratos prijungiamos ta pačia komanda /connect: sąraše pasirinkite „ChatGPT Plus“ arba „GitHub Copilot“ ir prisijunkite prie savo paskyros – papildomos sąrankos nereikia.

Pasirinkus „Anthropic“, /connect siūlo dvi galimybes: rankiniu būdu įvesti API raktą arba pasirinkti „Claude Pro/Max“ ir autentifikuotis per naršyklę. Tačiau „Anthropic“ draudžia naudoti trečiųjų šalių papildinius su „Claude Pro/Max“ prenumerata, o tokio tipo integruoti papildiniai iš „OpenCode“ pašalinti nuo 1.3.0 versijos. Jei aptikote senesnį straipsnį apie „OpenCode per „Claude“ prenumeratą“, jame kalbama apie pašalintus papildinius, o ne oficialų leidimą. „ChatGPT Plus“, „GitHub Copilot“, „GitLab Duo“ (pažymėta kaip eksperimentinė) ir „Atomic Chat“ prenumeratos veikia be papildomos sąrankos.

„OpenCode“ raktus, įvestus per /connect, saugo faile ~/.local/share/opencode/auth.json. Jei nenorite kaskart rinktis modelio, numatytąjį modelį nustatykite projekto šaknyje esančiame konfigūracijos faile opencode.json:

{
  "$schema": "https://opencode.ai/config.json",
  "model": "anthropic/claude-sonnet-4-5"
}

Formatas yra provider/model; abu identifikatoriai rodomi /models išvestyje.

Kaip prijungti vietinį modelį per „Ollama“?#

Ši parinktis reiškia, kad API mokesčių nebus: modelis veikia jūsų kompiuteryje. Jei apskritai renkatės iš nemokamų modelių, turime atskirą apžvalgą, kurioje aptariama, kurie iš jų gana gerai veikia kaip agentai, o kurie – tik teoriškai. Norėdami naudoti „OpenCode“, įdiekite „Ollama“ iš oficialios svetainės ir atsisiųskite modelį:

ollama pull qwen3-coder

Naudinga dokumentacijoje nurodyta detalė: „Ollama“ gali automatiškai susikonfigūruoti darbui su „OpenCode“; tam skirtas atskiras integravimo vadovas. Jei norite viską nustatyti rankiniu būdu, į opencode.json įtraukite tiekėją ir vietinio „Ollama“ serverio adresą:

{
  "$schema": "https://opencode.ai/config.json",
  "provider": {
    "ollama": {
      "npm": "@ai-sdk/openai-compatible",
      "name": "Ollama (local)",
      "options": {
        "baseURL": "http://localhost:11434/v1"
      },
      "models": {
        "qwen3-coder": {
          "name": "Qwen3 Coder"
        }
      }
    }
  }
}

Tada sąsajos /models sąraše matysite vietinį modelį. Pasirinkite jį ir pradėkite dirbti. Praktinė dokumentacijos pastaba: jei agentas nustoja kviesti įrankius (redaguoti failus ar vykdyti komandas), „Ollama“ nustatymuose padidinkite num_ctx – pradėkite nuo 16k–32k reikšmių. Vietiniai modeliai agentų užduotis atlieka prasčiau nei debesijos modeliai, o mažas kontekstas šią problemą dar sustiprina. Jei vietinio modelio nepakanka, galite prijungti debesijos „Qwen“ naudodami raktą; kur jį gauti, paaiškinta vadove kaip gauti „Qwen Code“ API raktą.

Kiek kainuoja „OpenCode“ ir jo naudojimas?#

Visos čia aptariamos išlaidos susijusios su modeliu; galimi keturi scenarijai. Naudodami API raktą arba „Zen“, mokate už faktinį naudojimą, o suma priklauso nuo agento darbo apimties. „Go“ yra „OpenCode“ komandos siūloma atvirųjų modelių prenumerata: $10 per mėnesį už „Go“ ir $40 per mėnesį už „Go Plus“ su didesniais limitais (patikrinta puslapyje opencode.ai/go 2026 m. spalio 4 d.). Limitas priklauso nuo modelio: pavyzdžiui, „Go“ leidžia pateikti apie 110 užklausų per 5 valandas („Kimi K3“ – 440 per mėnesį) ir apie 26,000 užklausų per 5 valandas naudojant lengvesnį „DeepSeek V4.1 Flash“. Už prieigą prie konkretaus modelio viršijus limitą dokumentacijoje nurodyta atskira kaina ($15 per mėnesį už „Kimi K3“, $60 už „Go Plus“). Visą modelių ir limitų sąrašą rasite prenumeratos puslapyje prisijungdami. Naudojant „ChatGPT Plus“ arba „Copilot“, užklausas padengia jau mokama prenumerata; tik nepamirškite, kad prenumeratoms taikomi atskiri intensyvaus naudojimo limitai. Galiausiai, užklausos vietiniam modeliui per „Ollama“ nieko nekainuoja, tačiau norint jį greitai paleisti reikia pakankamai galingo kompiuterio.

Ką daryti pirmą kartą paleidus?#

Pirmasis paleidimas – projekto aplanke:

cd path/to/project
opencode

Atsidaro sąsaja su įvesties lauku. Pirmiausia naudokite komandą /init: agentas peržiūri svarbius saugyklos failus, prireikus užduoda kelis klausimus ir sukuria AGENTS.md failą – vadovą, kuriame aprašyta projekto struktūra, kūrimo ir testavimo komandos bei taikomos konvencijos. Dokumentacijoje rekomenduojama šį failą įtraukti į git; tada „OpenCode“ naudoja jį kaip nuolatinę projekto instrukciją. Pagal paskirtį AGENTS.md yra tiesioginis CLAUDE.md atitikmuo „OpenCode“ ekosistemoje.

Antra, naudokite Plan režimą. Klavišas Tab perjungia du pagrindinius agentus: Build turi visą prieigą prie failų ir komandų, o Plan skirtas analizei ir planavimui – pagal numatytuosius nustatymus Plan režimu failams redaguoti ir bash komandoms vykdyti reikia jūsų patvirtinimo. Atliekant naujas užduotis dokumentacijoje rekomenduojama pradėti nuo plano: perskaitykite, ką agentas ketina daryti, pakoreguokite užduoties formuluotę ir tik tada Tab klavišu grįžkite į Build režimą.

Dokumentacijoje pateikiamas toks patarimas:

Kuo konkretesnė užduotis ir kuo daugiau konteksto pateiksite, tuo mažiau reikės perdaryti. Pridėkite failų prie užklausos naudodami @ – pradėkite rašyti pavadinimą, o sąsaja juos suras pagal apytikslę atitiktį. Paveikslėlius galite tiesiogiai nutempti į terminalą, o pranešimas, prasidedantis !, vykdomas kaip shell komanda; jos išvestis įtraukiama į agento kontekstą. Jei užduotyje suklydote arba agentas atliko ne tą darbą, /undo atšaukia pakeitimus; šią komandą galite vykdyti kelis kartus iš eilės. Persigalvojote dar kartą? /redo atkuria tai, kas buvo atšaukta. O /share sukuria nuorodą į komandos pokalbį; be šios komandos pokalbis niekur nepaskelbiamas.

Ką dar gali „OpenCode“?#

Pasirinktinės komandos. Bet kurią pasikartojančią užklausą galima paversti komanda: įdėkite markdown failą į .opencode/commands/, frontmatter dalyje nustatykite description, agent ir model, o po ja parašykite prompto šabloną. Tada iškvieskite komandą naudodami /. Projekto patikros prieš publikavimą, pastarųjų klaidų peržiūra, migracijos generavimas – bet kas, ko reguliariai prašote.

Subagentai. Be Build ir Plan, yra dar trys: General – kelių veiksmų užduotims (pasiekiami visi įrankiai, išskyrus užduočių sąrašą), Explore – greitam kodo skaitymui be leidimo jį redaguoti, o Scout – išorinėms bibliotekoms tirti. Iškvieskite juos pranešime paminėję su @.

MCP serveriai. Išorinius įrankius prijunkite per opencode.json konfigūracijos skiltį mcp – palaikomi ir vietiniai, ir nuotoliniai serveriai. Kiekvienas MCP serveris prideda savo įrankius į kontekstą, o daug išteklių naudojantis serveris, pavyzdžiui, „GitHub“, gali jį labai greitai išnaudoti – prijunkite tik tai, ko reikia. Turime vadovą su paruoštomis sąrankomis, kuriame pristatoma MCP sąvoka; jis parašytas apie „Claude Code“, tačiau protokolas bendras.

Žiniatinklio versija ir serveris. opencode web atidaro sąsają naršyklėje. Norėdami pasiekti ją iš kito kompiuterio, naudokite opencode serve --hostname 0.0.0.0 --port 4096; jei pasiekiama per tinklą, būtinai nustatykite slaptažodį naudodami kintamąjį OPENCODE_SERVER_PASSWORD. Be slaptažodžio serveris neapsaugotas.

Ką daryti, jei diegimas nepavyksta?#

Įdiegus rodoma „opencode: command not found“. Terminalas dar nežino naujojo kelio. Pirmiausia tiesiog uždarykite ir vėl atidarykite terminalą. Jei tai nepadeda, raskite, kur diegimo programa įdėjo dvejetainį failą, ir įtraukite tą aplanką į terminalo PATH.

Modelis tyli arba praneša apie autorizacijos klaidą. Patikrinkite, ar tiekėjas prijungtas: įveskite /connect ir autentifikuokitės iš naujo. Raktai saugomi faile ~/.local/share/opencode/auth.json – jei perkėlėte įrankį iš kito kompiuterio arba išvalėte aplankus, failo gali trūkti. Dokumentacijoje atskirai aptariamos ProviderInitError ir AI_APICallError klaidos: pirmosios atveju iš naujo autorizuokite tiekėją, o antrosios – išvalykite aplanką ~/.cache/opencode ir paleiskite programą iš naujo.

Sąsaja neveikia tinkamai: skydeliai išsibarstę arba vietoj simbolių rodomi neįskaitomi ženklai. Pirmiausia patikrinkite terminalą. Įdiekite vieną iš rekomenduojamų variantų – „WezTerm“ veikia visose trijose sistemose – ir paleiskite „OpenCode“ jame.

Jei niekas nepadeda, peržiūrėkite žurnalus: „macOS“ ir „Linux“ sistemose jie saugomi aplanke ~/.local/share/opencode/log/; „Windows“ sistemoje paspauskite Win+R ir įveskite %USERPROFILE%\.local\share\opencode\log. Išsaugoma dešimt naujausių failų; išsamų registravimą įjunkite vėliavėle opencode --log-level DEBUG. Turėdami šiuos žurnalus galite pateikti klaidos ataskaitą projekto „GitHub“ saugykloje.

Ko dar žmonės klausia apie „OpenCode“?#

Atidarykite „Ailoot“.